REVOLUCIONI BORXHEZ FRANCEZ

Revolucioni francez ishte njė kohė nė historin franceze nė mes viteve 1789 dhe 1799. Gjatė kėtyre viteve, qeveri dhe idet se si Franca duhet tė qeveris ka ndryshuar shumė herė. Nė pėrgjithėsi, njerėzit e thjeshtė kėrkonin mė shumė pushtet dhe mė shumė tė drejta. Ngjarja mė e njohur qė filloi Revolucionin ishte ndėrhyrja me force ne Bastille mė 14 korrik 1789. Kjo ēoi nė fund tė monarkisė dhe fillimi i Terrorit nė tė cilat mijėra njerėz duke pėrfshirė mbretin e Francės Louis XVI, u vranė pėr shkak se ata nuk pajtoheshin me revolucionin. Shumė mijėra tė tjerė u vranė nė Luftėrat Revolucionare mes Francės dhe vendeve qė nuk i pelqenin ndryshimet nė Francė. Revolucioni mori fund kur Napoleon Bonaparte mori pushtetin nė nėntor 1799 dhe filloi diktaturen e tij.

Para 1789, Franca u qeveris nga Mbreti, fisniket dhe kisha. Ky u quajt njė monarki absolute. Shumica e popullsisė kishte pak fuqi dhe ishte shumė e varfėr. Idetė e Iluminizmit filluan pėr te bėrė kėta njerėze te thjeshtė te duan mė shumė pushtet. Ata mund tė shihnin se Revolucioni amerikan kishte krijuar njė shtet nė tė cilin njerėzit kishin pushtetin, nė vend tė njė mbreti. Qeveria para revolucionit u quajt Regjim i Lashte.

Shumė probleme nė Francė ēoi deri nė revolucion.

Ndere mbreterit Louis XV dhe Louis XVI, Franca kishte pėrkrahur Revolucionin Amerikan dhe kishte qenė pjesė e Luftės Shtatė vjeqare. Kjo kishte bėrė qe vendi te zhytet ne varfėri me njė borxh tė madh kombėtar. Ēmimi i lartė i bukės shkaktuan njerėzit e zakonshėm qė vuajnė nga uria dhe kequshqyerja. Kjo bėri ata qe mos ti pėlqejnė princat qė kishin para pėr tė ngrėnė mirė, si dhe per te ndėrtuar shtėpi tė mėdha.

Kisha katolike romake, e cila nė pronėsi tė tokės mė tė madh nė Francė, vendos njė taksė mbi tė korrat tė cilat cėnonin njerėzit e varfėr. Idealet e iluminizmit. Shumė njerėz nuk e pelqeinin regjimin totalitar nga mbretėrit dhe fisnikėt. Ata mund tė shihnin se nė vendet e tjera, si nė vendin e ri Amerikan, njerėzit si ata kishin mė shumė ndikim nė qeveri. Ata gjithashtu donin lirinė e fesė.

Revolucioni ka ndodhur sepse Mbreti Louis XVI dėshtoi tė merret me kėto probleme.

Para Revolucionit, Franca ishte e ndarė nė tre nenshtete. Nenshteti i parė ishte kisha me 0,5% tė popullsisė. Nenshteti i dytė ishte fisnikėria me 1,5% tė popullsisė. Tjera 98% e popullsisė ishte nė nenshtetin e tretė. Pėrfaqėsuesit e popullit nga tė gjitha tre nenshtetesi sė bashku perbenin Nenshtetin gjeneral. Nė maj 1789, Nenshtetin e Pėrgjithshme u thirr nga mbreti nė mėnyrė qė tė merren me problemet e parave tė vendit. Ata u takuan nė Pallatin mbretėrore tė Versajės. Megjithatė, anėtarėt e Nenshtetit te trete ishin tė zemėruar. Ata kishin bėrė listat e problemeve qe donin pėr tė rregulluar. Anėtarėt e nenshtetit te trete ishin tė zemėruar se ata ishin qe mė se shumti taksoheshin kur ata ishin grup i njerėzve tė varfėr. Ata, dhe Drejtori i Pėrgjithshėm i Financave Jacques Necker, mendonin se Kisha dhe fisnikėria duhet tė taksohen mė shumė. Ata gjithashtu donin vota nė nenshtetesin e Pėrgjithshėme qė tė jetė mė e drejtė. Edhe pse nenshteti i tretė kishte shumė anėtarė, mė shumė se dy nenshtetet e tė tjera, ēdo nenshtet ka pasur vetėm njė votė nė nenshtetin e Pėrgjithshėm. Nenshteti i tretė mendonte se kjo mund tė pėrmirėsohet duke i dhėnė anėtarėve tė nenshtetit tė Pėrgjithshėm njė votė nje njeri. Megjithatė, kur ata folėn me nenshtetet e tjera, ata nuk mund tė pajtoheshin.

Pasi qe nenshteti i pare dhe i dyte nuk dėgjuan, nenshteti i tretė vendosi tė shkėputet dhe tė fillojnė kuvendin e tyre, ku ēdo anėtar do tė ketė njė vote. Mė 10 qershor 1789, ata filluan Asamblene Kombėtare. Mbreti u pėrpoqė pėr tė ndaluar ata dhe mbylli dhomėn Salle des États , por ata u takuan nė njė fushė tenisi brenda nderteses. Nė qershor 20, ata morėn betimin ne Gjykaten Tenisit ku ata premtuan tė punojė deri sa ata te kishin krijuar njė kushtetutė tė re pėr Francėn. Nė korrik 1789, pas Kuvendit Kombėtar u formua, fisnikėria dhe mbreti u zemėrua me Jacques Necker, Drejtori i Pėrgjithshėm i Financave, dhe ata e perjashtuan atė. Shumė qytetar te Parisit mendonin se Mbreti do tė pėrpiqet tė mbyllė Asamblenė Kombėtare. Se shpejti, Parisi ishte mbushur me trazira dhe plaēkitje. Mė 14 korrik 1789, njerėzit vendosėn tė sulmonin burgun ne Bastille. Bastilja kishte armė, si edhe si njė simbol i pushtetit tė fisnikėrisė dhe i sundimit te mbretit te ashtuquajter regjimi i lashte. Nga pasdite, njerėzit kishin thyer nė Bastille dhe liruan shtatė tė burgosur qė po mbaheshin atje. Ata vranė Guvernatorin e burgut, Bernard de Launay, dhe e vejne kokėn e tij njė shkop. Anėtarėt e nenshtetit te tretė moren Parisin. Presidenti i Asamblesė Kombėtare nė ate kohė, vuri betimin e ne sallen e tenisit, dhe Jean-Sylvain Bailly, u bė kryetari i bashkisė sė qytetit. Jacques Necker iu dha pėrsėri detyra e tij si Drejtor i Pėrgjithshėm i Financave.Se shpejti, Mbreti e vizitoi Parisin dhe mori shiritin e kaltert, te kuqe dhe te bardhe qe revolucionarėt kishin veshur. Deri nė fund tė korrikut, revolucioni ishin pėrhapur nė tė gjithė Francėn.

Asambleja Kombėtare filloi tė bėjė shumė ndryshime. Mė 4 gusht, koncepti i feudalizėm kishte pėrfunduar, duke i dhėnė njė ndalesė fisnikėris pėr tė drejtat mbi popullin e tyre dhe taksat speciale qe kisha mbledhte. On August 26, Asambleja Kombėtare publikoi Deklaratėn e tė Drejtave tė Njeriut dhe tė Qytetarėve, e cila ishte shkruar nga fisniku markez Lafayette. Nė tetor 1789, pasi u sulmuan nė Pallatin e Versajės nga njė turmė prej 7.000 grave, mbreti ishte i bindur nga Lafayette pėr tė lėvizur nė Paris nė pallatin e quajtur Tuileries. Kuvendi filloi tė ndahet nė parti tė ndryshme. Njėri ishte bėrė prej atyre qe ishin kundėr revolucionit, tė udhėhequr nga fisniku Zhak Antoine Marie de Cazales dhe prift Zhan-Sifrien Maury. Kjo parti u ul nė anėn e djathtė. Njė parti e dytė ishte demokratėve monarkist (monarchiens), e cila dėshironte pėr tė krijuar njė sistem si monarki kushtetuese e Britanisė, ku mbreti do tė jetė ende njė pjesė e qeverisė. Jacques Necker ishte nė kėtė parti. Partia e tretė ėshtė Partia Kombėtare e cila ishte qendėr ose tė qendrės sė majtė. Kjo pėrfshinte Honore Mirabeau dhe Lafayette. Nėn qeverinė e re, Kisha katolike romake do tė kishte fuqi shumė mė pak sesa kishin pėrpara. Nė 1790, tė gjitha taksat speciale dhe kompetencat e Kishės u anuluan. Pronat qe kishte kisha ishin marrė pėrsipėr nga shteti. Mė 12 korrik 1790, Kushtetutės Civile e Klerikėve bene qe tė gjithė tė punėsuarit e klerit te punojne per shtetin dhe i bėri ata tė marrin njė betim pėr kushtetutėn e re. Shumė klerikė, si edhe Papa, Piu VI, nuk i pelqyen kėto ndryshime. Mė 14 korrik 1790,po behej njė vit tė ndėrhyrjes qė bėne nė Bastille, mijėra njerėz u mblodhėn nė Champs de Mars pėr tė festuar. Charles Maurice de Talleyrand udhėheqi turmen nė njė masė fetare. Turmės, duke iu bashkangjiture Mbreti dhe familja mbretėrore, mori njė betim tė besnikėrisė pėr kombin, ligjin, dhe mbretin. Megjithatė, shumė fisnike ishin tė pakėnaqur me revolucionin dhe largoheshin nga vendi. Ata u thirrėn emigrant.

Kuvendi vazhdoi tė punojė pėr njė kushtetutė dhe tė bėjnė ndryshime. Fisniket nuk mund ti kalonin mė titujt e tyre tek fėmijėt e tyre. Vetėm mbreti u lejohej ta bėjė kėtė gje. Pėr herė tė parė, gjykimet me juri u mbajtėn. Gjitha barierat tregtare brenda Francės pėrfunduan sė bashku me sindikatat, dhe grupe te punėtorėve. Grevat ishin tė ndaluara. Shumė njerėz me ide radikale filluan tė formuar klube politike. Mė i njohur i tyre ishte Klubi jakobin, i cili kishte ide tė krahut tė majtė. Njė klub tė krahut tė djathtė ishte Monarchique Club. Nė 1791, njė ligj ishte sugjeruar pėr tė parandaluar emigrantet fisnike ta lėnė vendin. Mirabeau kishte qenė kundėr kėtij ligji, por ai vdiq mė 2 prill dhe deri nė fund tė vitit, ligji u miratua. Louis XVI nuk i pelqente Revolucioni, por nuk donte tė merrte ndihmė nga vendet e tjera ose te largohet nga Franca si emigrante. Gjenerali Bouille mbante te njėjtat pikėpamje dhe deshironte ti ndihmonte mbretit te largohej nga Parisi. Ai premtoi se ai do ti jepte ndihme mbretit dhe familjen se tije qe te strehohej nė kampin e tij nė Montmédy. Ikja ishte planifikuar pėr 20 qershor 1791. Veshur si shėrbėtorė, familja mbretėrore u arratis nga Parisi. Megjithatė, ikja e tyre nuk ishte e planifikuar mirė dhe ata u arrestuan nė Varennes nė mbrėmjen e 21 qershorit. Familja mbretėrore u ēua pėrsėri nė Paris. Kuvendi e burgosi Louisin dhe gruaja e tij Marie Antoinette dhe pezulloi ate nga detyra e tij mbretrore. Edhe pse mbreti ishte pėrpjekur pėr te ikur , shumica e anėtarėve tė Kuvendit ende dėshirojnė tė pėrfshijne nė qeverinė e tyre mbretin se sa te jene pa te nė kete Republike. Ata ranė dakord pėr tė bėrė mbretin njė figurė, me fuqi shumė tė vogėl. Mbreti do tė duhet tė marrė njė betim tė shtetit. Nėse ai nuk do ta merre, ose nėse ai do tenton per te krijuar njė ushtri pėr tė sulmuar Francėn, ai nuk do tė jetė mbret. Disa njerėz, duke pėrfshirė Jacques Pierre Brissot, nuk i pelqente kjo. Ata mendonin se mbreti duhet tė hiqet plotėsisht nga froni dhe kushtetuta. Brissot bėrė njė peticion dhe njė turmė e madhe erdhi nė Champs de Mars tė nėnshkruajė atė. Udhėheqėsit republikanė Georges Danton dhe Camille Desmoulins erdhi dhe dha fjalime.

Garda Kombėtare, tė udhėhequr nga Lafayette, ishte thirrur pėr tė kontrolluar turmėn. Turma hidhte gurė nė ushtarėt qė fillimisht qėlluan me armėt e tyre mbi kokat e turmės. Kur turma vazhdoi duke hedhur gurė, Lafayette urdhėroi ushtaret tė qellojne me zjarre nė njerėz. Deri nė pesėdhjetė njerėz u vranė. Pas kėsaj, qeveria mbylli shumė prej klubeve politike dhe gazetave. Shumė te majtė radikal-udhėheqėsit te ketij krahu, duke pėrfshirė danton dhe Desmoulins iken nė Angli ose fshiheshin nė Francė. Nė fund kushtetuta kishte pėrfunduar. Louis XVI u vu pėrsėri nė fron dhe erdhi pėr tė marrė betimin e tij nė tė. Kuvendit i ri legjislativ u takua pėr herė tė parė nė tetor 1791. Sipas Kushtetutės sė 1791, Franca ishte njė Monarki Kushtetuese. Mbreti kishte ndarė sundimin e tij me Kuvendin Legjislativ, por kishte fuqi pėr tė ndaluar (apo veton) ligjet qe nuk i pelqenin. Ai gjithashtu kishte fuqinė pėr tė zgjedhur ministrat. Asambleja Legjislative kishte rreth 745 anėtarė. 165 prej tyre ishin "Feuillants", ose Monarkistet Kushtetues. 330 ishin Girondinset dhe Jakobinet, tė krahut tė majtė republikan-liberale tė cilėt nuk donin njė mbret. 250 anėtarė tė tjerė ishin tė pavarur por ata votuan mė shpesh me tė krahut tė majtė. Asambleja Legjislative nuk pajtohej shumė mirė. Mbreti pėrdorte veton e tij pėr tė ndaluar ligje qė emigranteve do ti shkaktonte dėnimin me vdekje. Pėr shkak se shumė anėtarė tė Kuvendit ishin tė krahut tė majtė, atyre nuk i pėlqente kjo.

Mbretėrve dhe perandorėve tė shumė vendeve tė huaja u shqetėsuan nga Revolucioni freng. Ata nuk donin revolucionin nė vendet e tyre. Nė gusht 1791 27, Leopold II i Perandorisė sė Shenjtė Romake / Austri, Frederick William II i Prusisė dhe vėllai Charles Louis XVI-Philippe shkroi Deklaratėn e Pillnitz. Ne kete deklaratė i kėrkohej qė tė vendosen tė lirė Louis XVI dhe tė Asambleja Kombėtare tė zhduket. Ata premtuan se do tė pushtonin Francė nėse kėrkesat e tyre janė injoruar. Deklarata ėshtė marrė shumė seriozisht nga revolucionarėt. Mė 20 prill 1792, Kuvendi votoi pėr shpalljen e luftės kunder Austris (Perandoria e Shenjtė Romake). Ata planifikuar tė pushtonin Holandėn austriake, por revolucioni kishte bėrė ushtrin tė dobėt. Shumė ushtarė dezertuan. Shpejti, Prusia u bashkua nė anėn austriake. Ata tė dy planifikuan tė pushtonin. Sė bashku, nė 25 korrik, ata shkruan Manifestin Brunswick premtuar se nė qoftė se familja mbretėrore nuk ishte lėnduar, asnjė civilė nuk do tė lėndohet gjate pushtimit. Frenget besonin se kjo do tė thotė qe mbretit Louis XVI ishte duke punuar me mbretėr tė huaj. Prusia pushtoi Francėn mė 1 gusht 1792. Kjo fazė e parė e luftes revolucionare te Frances vazhdoi deri 1797. Njerėz fillonin te ktheheshin kundėr Louis XIV. Mė 10 gusht 1792, anėtarėt e njė grupi tė quajtur revolucionaret e Komunes se Parisit sulmuan Tuileries, ku mbreti dhe mbretėresha jetonin. Mbreti dhe mbretėresha u zunė robėr. Asambleja Legjislative mbajti njė takim urgjent. Edhe pse vetėm njė e treta e anėtarėve ishin atje dhe shumica e tyre ishin Jakobin, ata pezulluar nga detyra e mbretin. Nė shtator, gjerat shkonin keq. Asambleja Legjislative nuk kishte pothuajse asnjė pushtet nen kontroll. Asnjė grup i vetėm nuk ishte duke kontrolluar Parisin apo Francėn. Vendi ishte duke u pushtuar nga ushtria prusiane. Revolucionarė ishin shumė tė zemėruar dhe tė dhunshem. Ata filluan tė shkojnė nė burgje dhe te vrasin njerėz te cilet ata mendonin se ishin tradhtarė tė Francės. Ata urrenin priftėrinjtė e Kishės Katolike Romake mė tė madhe, por edhe shumė fisnik dhe njerėzit te zakonshėm u vran gjithashtu. Deri me 7 shtator, 1.400 persona u vrane.

Manifestit Brunswick kishte bėrė shumė njerėz tė ishin te dyshimtė ne mbretin. Ata menduan se ai kishte bere komplot me prusin dhe sundimtarėt austriak pėr tė pushtuar Francėn. Nė janar 1793, Konventa Kombėtare votoi Louis XVI dhe e gjeti fajtor pėr komplot kundėr lirisė publike dhe sigurinė e pėrgjithshme. Mė 21 janar, Mbreti u ekzekutua duke pėrdorur gijotinė. Marie Antoinette, mbreteresha, u ekzekutua mė 16 tetor. Tani qė mbreti kishte vdekur, Konventa Kombėtare bėrė njė kushtetutė tė re republikane qė filloi mė 24 qershor. Kjo ishte e para qė nuk pėrfshijnė mbreti dhe i dha ēdo njeri nė Francė njė votim. Megjithatė, nuk erdhi nė fuqi pėr shkak tė problemeve midis Jakobineve dhe Girondinsave. Luftėrat me Austrinė dhe Prusin shkaktoi qe shteti te ketė probleme me tė holla. Bukė kushtonte shumė para dhe shumė njerėz kėrkonin gjėrat tė ndryshojėn. Nė qershor 1793, Jakobinet filluan ta marrin pushtetin. Ata donin tė arrestonin shumė Girondin anetare tė Konventės Kombėtare. Nė korrik, ata janė bėrė mė tė zemėruar kur Charlotte Corday, njė Girondin, vrane nje jakobin Jean-Paul Marat. Nga korriku, grushtshteti mbaroi. Jakobinet kishin marrė pushtetin. Ata vėnė nė re, ligjet radikale duke pėrfshirė njė kalendar tė ri republikan me muaje tė ri dhe dhjetė dite te javės . Ata bėnė ndryshime tė mėdha tė ushtrisė ndryshuan oficeret pėr njerėzit qė ishin ushtarė mė tė mirė. Gjatė disa viteve tė ardhshme, kjo ka i ka ndihmuar ushtrisė republikane per te kthyer sulmet austriake, Prussiane, britanike dhe spanjolle. Nė korrik 1793, njė jakobin i quajtur Maximilien de Robespierre dhe tetė tė tjerė kryesorė Jakobin ngriten Komitetin e Sigurisė Publike. Ajo ishte grupi mė i fuqishėm nė Francė. Ky grup dhe Robespierre ishin nė krye tė Terrorit. Robespierre besonte se nė qoftė se njerėzit janė te frikėsuar revolucioni do tė shkojė me mirė. Terrori zgjati nga pranvera e 1793 nė pranverėn e vitit 1794.

Kjo nuk ishte vetėm fisnikėria qė vdiq nė kete terror. Por Ēdo njėri i cili thyen ligjet jakobine, ose ishte i dyshuar se munde ti then ligjet e tyre apo duke punuar kundėr tyre mund tė jetė arrestuar dhe dėrguar nė gijotinė, edhe pa gjyq. Edhe njerėz tė fuqishme qė kishin qenė tė pėrfshirė nė grushtetin jakobin u ekzekutuan. Sipas tė dhėnave, 16.594 njerėz u ekzekutuan me gijotinė. Ėshtė e mundur qė deri nė 40.000 njerėz vdiqėn nė burg apo u vranė gjatė terrorit.

Ne Korrik 1794, njerėzit filluan tė kthehen kundėr Maximilien de Robespierre. Ai dhe Gjykata Revolucionare e tij kishin vrarė 1300 njerėz nė gjashtė javė. Mė 27 korrik (ose data e re Republikane Kalendari Thermidor 9 i Viti II ) Konventa Kombėtare dhe Komiteti i Sigurisė Publike u kthye kundėr tij. Robespierre u pėrpoq pėr tė marrė ndihmė nga anėtarė e Konventės tė krahut te djathte, por ai dėshtoi. Njė ditė mė vonė, Robespierre dhe shumė nga pėrkrahėsit e tij nė Komunen e Parisit u dėrguan nė gijotinė pa asnjė lloj tė gjyqit. Ky reagim kundėr Robespierre quhet Reagimit Thermidorian.

Tani qė terrori mbaroi Konventa Kombėtare filloi pėr tė bėrė njė kushtetutė tė re, tė quajtur Kushtetuta e Vitit III. Mė 27 shtator 1794, Kushtetuta hyri nė fuqi. Kushtetuta e re kishte krijuar Direktoratin, e cila ishte qeveria e parė e Francės e ndarė nė dy shtėpi. Dhoma e ulėt, parlamenti, kishte 500 anėtarė. Ai u quajte Kėshilli pesėqindesh. Dhoma e lartė, senati, kishte 250 anėtarė dhe u quajt Kėshilli i te Vjeterve (Cuncil of Elders). Zgjedheshin pesė drejtorė ēdo vit nga Anciens Conseil des nga njė listė e pėrbėrė nga Cinq Conseil de-Cent. Ky grup ishte i ngarkuar ne detyre dhe u quajt Directory.

Edhe pse Kushtetuta e 1793 kishte dhėnė tė gjithė njerėzve nė Francė njė votim, nė kėtė kushtetutė vetėm njerėzit qe kishin njė sasi tė caktuar tė pasurisė mund tė votonin. Directory ishte shumė mė tepėr konservatorė se qeveritė nė Francė qė nga viti 1789. Njerėz ishin tė lodhur nga ndryshimet radikale dhe nga qeveritė e paqėndrueshme. Gjėrat ishin shumė mė tė qėndrueshme nė Directory se sa qe kishin qenė mė parė. Megjithatė, Directory nuk i pelqenin disa njerėzve, veēanėrisht Jakobineve qė dėshironin njė republikė dhe rojalistve qė dėshironin njė mbret tė ri. Problemet e Francės me parat nuk u larguan. Drejtorėt (directors)i injoruar zgjedhjet qė nuk shkojnė ne mėnyra qė ata dėshironin. Ata injoruar kushtetuten nė mėnyrė qė tė bėjė gjėra pėr tė kontrolluar njerėzit. Ata pėrdoren lufte tė vazhdueshme dhe ushtrinė pėr tė mbajtur pushtetin e tyre. Njerėzit u ngriten ne kryengritje kundėr Directoris, por Directory pėrdori ushtrin pėr ti ndaluar ata. Ushtria, nėn kontrollin e pėrgjithshme Korsikan, Napoleon Bonaparte, u bė shumė mė e fuqishme. Mė 9 nėntor 1799 (18 Brumaire Viti VIII) Bonaparte mori pushtetin. Kjo ngjarje ėshtė quajtur 18 Brumaire. Napoleon Bonaparte ngriti njė qeveri tė re tė quajtur Konsullata me atė nė pushtet. Kjo shkaktoi qe te behet diktator dhe, nė 1804, perandori i Francės. 18 Brumaire shėnon fundin e pjesės Republikane te Revolucionit frenge.











Njohuri per Boten
Historia Botėrore