GREQIA

Periudha e Greqisė lashtė i referohet periudhė tė historisė greke tė qėndrueshme nga 1100 BC dhe pushtimit Dorian, me 146 para Krishtit dhe pushtimit romak te Greqisė pas Betejes se Korintit. Ajo konsiderohet nė pėrgjithėsi kultura e cili siguroi themelet e qytetėrimit perėndimor dhe kulturave tė formuar nė tė gjithė Azia Jugperėndimore dhe Afrikėn e Veriut. Kultura greke kishte njė ndikim tė fuqishėm nė Perandorisė romake, i cili kreu njė version tė tij nė shumė pjesė tė rajonit tė Mesdheut dhe Evropės. Qytetėrimi i grekėve tė lashtė ka qenė jashtėzakonisht me ndikim mbi gjuhėn, politikės, sistemet arsimore, filozofi, shkencė, dhe artit, duke frymėzuar Moshen e Artė Islame dhe Rilindjen evropiane perėndimore, dhe pėrsėri e rilindur gjatė tė viteve te ndryshme neo-klasike qe ringjalljet nė shekullin 18 dhe 19 ne Evrope dhe Amerike.

Disa historianė moren daten e parė tė Lojrave Olimpike tė regjistruar nė 776 pes, si fillim tė periudhės sė lashtė greke. Fundi i periudhės sė lashtė grek ėshtė marre tradicionalisht si vdekja e Aleksandrit tė Madh nė 323 pes, i cili ishte parė pėr tė filluar periudhėn Helenistike. Megjithatė, Greqia e lashtė ėshtė marrė shpesh tė pėrfshijė periudhėn e ardhshme, deri nė pushtimin romak prej 146 pes. Disa shkrimtarė trajtojnė qytetėrimit tė lashtė grek si vazhdimėsi deri ardhjen e krishterimit nė shekullin e 3.

Greqia e lashtė ishte njė zonė e madhe ku popullsia fliste gjuhen greke. Ajo ishte shumė mė e madhe se Greqia qe ne e njohim sot. Nė shekullin e 8 pes grekėt mėsuan se si tė lexojne dhe shkruajne. Ata mėsuan per alfabetin nga nje popull tjetėr i lashte, Foenikiansit. Greqia nuk ishte njė vend, por e perbere nga shumė vende tė quajtur shtete - qytete. Numri i grekėve u rrit shpejt dhe ata nuk mund tė prodhonin ushqim tė mjaftueshėm pėr tė gjithė njerėzit. Kur kjo ndodhte, njė qytet do tė dėrgojė njerėzit jashtė pėr tė filluar njė qytet tė ri. Pėr shkak se terreni ėshtė i ashpėr, udhėtimi mė i madh behej nga deti. Pėr kėtė arsye, shumė qytete tė reja janė themeluar pėrgjatė bregdetit. Qytetet e parė tė reja kanė nisur nė Anadoll dhe mė pas nė detin e Zi, nė Qipro, nė Italinė e Jugut dhe nė Sicili, nga deti nė atė qė sot ėshtė Libia. Ata madje filloi njė qytet, Naucratis, nė lumin Nil nė Egjipt. Qytetet e sot, Syracuse, Napoli, Marsejė, dhe Stamboll filloi si qytetet greke Syracusa, Neapolis, Massilia dhe Bizantit.

Nga shekullit tė VI disa qytete u bė shumė mė e rėndėsishme se sa tė tjerėt. Ata ishin Korinti, Thebes, Sparta, dhe Athina. Ushtarė Spartan ishin shumė tė mirė. Ata mundėn njerėzit qė banonin pranė tyre dhe ata njerėz u desh tė punonin token per Spartanet. Kėta njerėz te quajtur helots duhej dhėnė nje pjesė te ushqimit qe ata u rritnin Spartaneve dhe kėshtu Spartanet nuk kishin nevoje te punonin. Nė vend tė kėsaj, ata mėsuan se si tė beheshin ushtarėt mė tė mirė. Nuk ishin shumė Spartan, por kishte shumė helots. Ēfarė ndodh nėse helotset rebeloj?mendonin, Spartanet. Ata ishin tė frikėsuar pėr kėtė gje. Pėr tė ndaluar helotset te mos rebelojne ata nganjėherė benin gjėra tė kėqija kunder tyre. Spartanet deshironin helotset te kenė frikė prej tyre, nė mėnyrė qė ata mos te luftojne qė tė jene tė lirė. Spartans kishte dy mbretėrit qė i ēuan ata nė luftėra. Ata ishin tė drejtuar edhe nga njė grup i njerėzve ne moshe te vjeter tė quajtur Gerousia.

Athinė u bė njė demokraci nė 510 para Krishtit. Erdhėn nė njė vend nė qendėr tė qytetit per tė vendosur se ēfarė duhet tė bėjė. Ishte vendi i parė nė botė ku njerėzit vendosnin se ēfarė duhet tė bėhej me vendin e tyre. Ata do tė diskutojne dhe pastaj do votojnė. Por, gratė nuk kanė votuar. Ata nuk kishine helots si Sparta, por ata kishin skllevėr. Kėta ishin skllevėr nė pronėsi tė zotit tė tyre dhe mund ti shiteshin dikujt tjetėr. Robėrit e Athinės ishin mė pak tė lirė se helots spartan por athinasit nuk kishin frikė nga robėrit e tyre. Ēdo vit, ata zgjedhnin 8 gjeneralėt qė i drejtonin ata nė luftė. Nė vitin 499 pes, qytetet greke nė Anadoll rebeluan. Ata nuk deshironin qe Persia te dominonte mbi ta. Athinė dėrgoi 20 anije pėr tė luftuar Persianėt nė det. Grekėt nė Anadoll ishin mposhtur. Mbreti Persian, Dari vendosur tė ndėshkojė Athinėn. Ai dėrgoi ushtarė dhe anije pėr tė luftuar Athinėn. Athina kėrkoi ndihmė nga Sparta. Sparta deshironte pėr tė ndihmuar, por nuk munde. Athina dėrgoi ushtarėt e saj kundėr ushtarėve persian dhe nė betejėn e Maratonės (nė 490 pes) ata mposhtėn Persianėt. Pastaj erdhi ne ndihmė Sparta. Ephialtes dhe Anopaia: Pėr fat tė keq pėr Leonidan, pas disa ditėsh, njė tradhtar i quajtur Ephialtes udhėheqi Persianėt pererreth tė kalojė prapa ushtrisė greke. Emri i rrugė Ephialtes pasi tė kalojė nė Thermopylae (qė do tė thotė porta e nxehtė) ėshtė Anopaea (ose Anopaia); vendndodhjen e saj e saktė ėshtė debatuar. Leonida i dėrgoi larg shumicen e trupave tė grumbulluar. Grekėt luftonin te pėrjetshmit: Nė ditėn e tretė,Leonid udhėheqte 300 Spartan hoplite (trupat elite tė zgjedhur, sepse ata kishin femijet e tyre nė shtėpi) plus aleatet Thespians dhe Thebans kundėr Kserkses dhe ushtrise se tij 100.000 te pėrjetshmėt. Spartanet me forcen e tyre e luftoi kėtė fuqi te pandalshme te persis deri nė vdekjen e tyre nė mėnyrė qė tė bllokojė ate dhe tė kalojė kohė e mjaftueshme pėr tė mbajtur Kserksesit dhe ushtrin e tij te angazhuar nga lufta me Spartanet gjersa pjesa tjetėr e ushtrisė greke te kete ikur.

Pas Thermopylae (porta e nxehte) shumė Greke kerkuan pėr tė shkuar nė jug tė Peloponezit. Pėr shkak tė detit rruga per ne Peloponez ishte shumė e ngushtė. Shumė qe kėrkonin pėr tė luftuar Persianėt ku ishte shumė ngushtė, nga qyteti i Korintit. Athina ishte nė veri tė Korinthit dhe ajo kishte shumė anije.Udhėheqėsi i Athines Themistocles kėrkonte pėr ti luftuar Persianėt nga ishullin Salamis. Kseksesi vendosi tė dėrgonte flotėn e tij kundėr flotės greke para se anijet greke tė shkonin pėr nė Peloponez por flota greke mundi Persianėt. Kserksei pastaj shkoi nė shtėpi me shumė ushtarė tė tij, por njė ushtri persiane qėndroi nė Greqi. Kjo ushtri u mundė nė betejėn e Plateas nė 479 para Krishtit. Pasi u mposhtėn Persianėt nė Platea, Spartanet bėne shumė pak per te ndihmuar. Megjithatė Persia dėrgoi anijet e tyre pėrtej detit pėr tė ndihmuar nė qytetet greke nė Anadoll luftėn pėr lirinė e tyre. Athina kėrkoi qyteteve greke nė ishujt e Egjeut dhe nė Anadoll ti bashkohen asaj. Kėto qytete dakord sepse ata kishin frikė nga Persia. Kėto qytete formuan Lidhjen Delian dhe Athina ishte lideri i tyre. Shumė prej qyteteve duhej tė paguajnė para Athinės. Athina i pėrdori paratė pėr ndėrtimin e anijeve te shumta. Sparta ishte ende e fortė nė tokė, por Athina ishte e fortė nė det. Disa herė ka pasur luftė midis Athinės dhe Spartes. Atėherė Athina vendosi tė dėrgojė anijet e shumėta nė Sicili pėr te luftuar kundėr qytetit te Syracuses. Sparta dėrgoi ndihmė nė Sirakuzė, dhe Athina u mundė. Asnjė nga anijet e Athinės nuk kthye. Tani Sparta vendosi pėr tė ndėrtuar anije pėr tė luftuar Athinėn. Ajo mori njė kohė tė gjatė pėr Sparten pėr shkaktuar humbje Athinės, por mė pas, nė betejėn e Aegospotami Spartanet shkatėrruar nje numer tė madhe tė anijeve tė Athinės. Athinasit pėrdoren njė lloj anijeve tė avancuar te njohur vetėm si triremes. Kėto anije betejė ishin shumė tė pėrparuara dhe tė pajisura me sisteme tė sofistikuara luftarake, dhe u sollėn nga njė ushtri e shumė njerėzve (buff man). Nė frontin e triremė ishte njė dash i madhe prej bronzi. Triremė do tė ngule veten nė njė barkė armiku shumė shpejt, duke shkaktuar nje vrime te madhe. Kjo ishte mėnyra mė efektive pėr triremė tė shkatėrrojė anije tė tjera. Ndonjėherė, ushtarėt (e quajtur hoplites) mbi triremė do tė hypin mbi tė anije dhe ta mbajne atė pėr vete. Pėr shumicėn e historisė greke, arsimi ishte privat, pėrveē nė Sparte. Gjatė periudhės Helenistike, disa qytet-shteteve tė themeluan shkolla publike. Vetėm familjet e pasur mund tė pėrballojė njė mėsues. Djemet mėsuan se si tė lexojnė, shkruajnė. Ata gjithashtu mėsuan tė kėndojnė dhe te luajnė njė instrument muzikor dhe u trajnuan si atletė pėr shėrbimin ushtarak. Ata nuk studionin pėr njė punė, por pėr tu bėrė njė qytetar i efektshme. Vajzat mėsonin tė lexojnė, shkruajnė dhe nj aritmetikė te thjeshtė kėshtu qė ato mund tė drejtojnė familje. Mashkujte shkoin nė shkollė nė moshėn e shtatė, apo shkuan nė kazermė, nė qoftė se ata banonin nė Sparta. Tre llojet e mėsimeve ishin: grammatistes pėr aritmetikėn, kitharistes pėr muzikė dhe valle, dhe Paedotribae pėr sportet.

Fėmijėve nga familjet e pasura tė ndjekur mėsimet privat shkollė janė marrė kujdes nga njė pedagog. Klasėt u mbajtėn nė shtėpitė e mėsuesve private pėrfshirė lexim, shkrim, matematikė, kėnduar, dhe duke luajtur lirė dhe flaut. Kur djali u bė 12 vjeē te shkollimit filluan tė pėrfshijė sportin si mundje, vrapim, dhe hedhja e shtizės dhe tė diskut. Nė Athinė disa tė rinj tė vjetėr ndoqen akademinė pėr disiplinat si kultura, shkencat, muzika dhe artet. Pėrfundonin shkollimin nė moshėn 18 vjeēare, e ndjekur nga trajnimi ushtarak nė ushtri zakonisht pėr njė ose dy vjet. Nė kulmin e saj ekonomik, nė shekujt 4 dhe 5 pes, Greqia e lashtė ishte ekonomia mė tė pėrparuara nė botė. Sipas disa historianėve ekonomik, kjo ishte njė nga ekonomitė mė tė pėrparuara preindustrial. Kjo ėshtė demonstruar nga paga mesatare ditore e punėtorėve greke e cila ishte, nė aspektin e grurit, rreth 12 kg. Kjo ishte mė shumė se 3 herė paga mesatare ditore e njė punėtori tė egjiptit gjatė periudhės romake, rreth 3,75 kg. Filozofia e lashtė greke u pėrqendrua nė rolin e arsyes dhe hetimit. Nė shumė mėnyra, ajo kishte njė ndikim tė rėndėsishėm nė filozofinė moderne, si edhe shkenca moderne. Shoqėria e lashte greke vendosi theks tė konsiderueshėm mbi letėrsinė. Shumė autorė e konsiderojnė se tradia letrare perėndimore ka filluar me poemat epike Iliada dhe Odisea, qė mbeten gjigandet e kanunit letrare pėr pamje e tyre aftė dhe tė gjalla tė luftės dhe paqes, nderit dhe turpit, dashuris dhe urrejtjes. Dukshėm mes poetėve mė vonė greke ishte Sappho, i cili definohet nė shumė mėnyra, poezin lirike si njė zhanėr. Matematika e Greqis se lashtė ka kontribuar ne shumė zhvillime tė rėndėsishme nė fushėn e matematikės, duke pėrfshirė rregullat themelore tė gjeometrisė, ideja formale e provave matematikore, dhe zbulimet nė teori numėr, analizė matematike, tė zbatuara nė matematikė dhe iu afrua afėr krijimit te kalkulusit integral. Zbulimet e disa Matematikanėve grekė, duke pėrfshirė Pitagoren, Euklidin, Arkimedin edhe sote pėrdoren nė mėsimin e matematikės.

Grekėt zhvilluan astronomin, qė ata e trajtonin si njė degė e matematikės, nė njė nivel shumė tė sofistikuara. Modelet tre-dimensionale gjeometrike te para pėr tė shpjeguar lėvizjen e dukshme te planeteve janė zhvilluar nė shekullin e 4 pes nga Eudoxus e Cnidus dhe Callippus e Cyzicus. Heraclides Ponticus propozoi qė Toka rrotullohet rreth boshtit tė saj. Nė shekullin e 3 pes Aristarkun Samos ishte i pari pėr tė sugjeruar njė sistemi heliocentrik, edhe pse vetėm pėrshkrimi fragmentar i idesė sė tij do tė mbijetojė. Eratosthenes, duke pėrdorur kėnde tė krijuar nga hijet nė rajonet e ndara gjerėsisht, ka llogaritur perimetrin e Tokės me saktėsinė e madhe. Ne shekullin e 2 pes Hipparchus e Nikea bėrė njė numėr tė kontributeve, duke pėrfshire hartimin e katalogut te yjeve i parė nė tė cilėn ai propozoi sistemin modern tė madhėsive tė dukshme.

Makina e quajtur Antikythera, ishte njė pajisje pėr llogaritjen e lėvizjeve tė planeteve, dhe daton nga viti 80 pes, dhe ishte paraardhėsi i parė i kompjuterit astronomike. Ai u zbulua nė njė anije te lashtė nen uje jashtė ishullit grek tė Antikythera, ne mes Kythera dhe Kretės. Pajisja u bė i njohur pėr pėrdorimin e saj tė njė ingranazhi(gear) diferencial, qe besonin mė parė tė ketė qenė shpikur nė shekullin e 16, dhe miniaturization dhe kompleksitetin e pjesėve tė saj, tė krahasueshme me njė orė e bėrė nė shekullin e 18-tė. Mekanizmi origjinal ėshtė shfaqur nė mbledhjen e Bronzit te Muzeut Arkeologjik Kombėtar tė Athinės, i shoqėruar nga njė kopje. Grekėt e lashtė gjithashtu bėri zbulime tė rėndėsishme nė fushėn e mjekėsisė. Hipokrati ishte njė mjek i periudhės klasike, dhe ėshtė konsideruar si njė nga figurat mė tė shquara nė historinė e mjekėsisė. Ai njihet si babai i mjekėsisė nė njohjen e kontributin e tij tė qėndrueshme nė kėtė fushė si themelues i shkollės sė mjekėsisė Hipokrati. Kjo shkollė intelektualesh revolucioni mjekėsin nė Greqinė e lashtė, duke krijuar atė si njė disiplinė te veēantė nga fushat e tjera.

Arti i Greqisė se lashtė ka ushtruar njė ndikim tė madh nė kulturėn e shumė vendeve qe nga kohėt e lashta deri ne ditet e sotme, veēanėrisht nė fushėn e skulpturės dhe arkitekturės. Nė Perėndim, arti i Perandorisė Romake u rrjedhi kryesisht nga modelet greke. Nė Lindje, pushtimet e Aleksandrit tė Madh filluan disa shkėmbime midis arkitektures greke, Azisė Qendrore dhe kultura indiane, duke rezultuar nė artin greko- budist. Pas Rilindjes nė Evropė, estetike humaniste dhe standardeve tė larta teknike tė artit grek frymėzuan brezat e artistėve Evropian. Nė shekullin e 19-tė, traditėn klasike qė rrjedhin nga Greqia mbizotėruan artin e botės perėndimore. Mitologji greke pėrbėhet nga tregime qė i pėrkasin grekėt e lashtė nė lidhje me perėnditė e tyre dhe heronj, natyrėn e botės dhe origjinėn dhe rėndėsinė e praktikat e tyre fetare. Zotat kryesore greke ishin dymbėdhjetė Olympianet, Zeus, gruaja e tij, Hera, Poseidoni, Ares, Hermes, Hephaestus, Afrodite, Athena, Apollo, Artemis, Demeter, dhe Hades. Hyjnive tė tjera tė rėndėsishme tė pėrfshira Hebe, Helios, Dionysus, Persephone dhe Heracles.











Njohuri per Boten
Historia Botėrore