FRIDRIH NICE

Fridrih Niēe lindi mė 15 tetor 1844; vdiq mė 25 gusht 1900. Ėshtė njė nga filozofėt mė tė shquar gjermanė tė shek. tė 19. Ai ka qenė njė kritik i ashpėr i Krishtėrimit (dhe i fesė nė pėrgjithėsi), idealist gjerman i Feminizmit dhe modernizmit nė pėrgjithėsi. Ai konsiderohet si njė mjeshtėr i vėrtetė i aforizmave filozofike tė krijuara nė formė eksperimentale. Pėr kėtė arsye, ai ėshtė urryer, adhuruar, keq-interpretuar dhe ndoshta mbetet edhe sot e kėsaj dite filozofi mė i vėshtirė pėr t'u kuptuar.

Nietzsche (Niēe) ka lindur me 15 tetor tė vitit 1844 nė Ryken tė Lajpcigut, nė Saksoni. Ai u rrit nė gjirin e njė familjeje protestante, ndėrsa i ati ishte prift. Ky i fundit vdiq kur Friedrich ishte vetėm 4 vjeē, pasi vuante nga njė sėmundje mendore. Sė bashku me tė ėmėn dhe tė motrėn, Elizabeth, ai u transferua nė Naumburg ku do tė jetonte pėr tetė vite me radhė. Friedrich ishte njė adoleshent tepėr kurioz, njė nxėnės i shkėlqyer dhe nė momentin e pėrballjes me besimin fetar, nisi tė anonte nga ateizmi. Ai studioi filozofi nė Universitetin e Lajpcigut ku do tė njihej me veprat e Shopenhaurit, tė cilat do tė pėrbėnin pikėnisjen e frymėzimit tė tij filozofik. Nė vitin 1865, nė moshėn 24 vjeēare, Nietzsche emėrohet profesor nė Universitetin e Bazelit dhe merr nėnshtetėsinė zviceriane. Njė vit mė parė, ai ishte njohur me kompozitorin Richard Wagner, me tė cilin do tė kishte njė miqėsi tė gjatė, por kjo nuk e ndaloi ta kritikonte si pėrfaqėsues tė kulturės mė dekadente nė botė, asaj gjermane. Nė kėtė periudhė studion filozofinė antike greke, ne veēanti veprat e filozofėve para-sokratikė, Heraklitit dhe Empedokles. Nė vitin 1870 Nietzsche(Niēe) shėrbeu si asistent mjekėsor nė Luftėn Franko-Prusiane ku njohu nga afėr traumat dhe mjerimin njerėzor, ku pėr mė tepėr u sėmur edhe vetė nga dizanteria dhe difteria. Pasojat e kėtyre sėmundjeve ai i vuajti gjatė gjithė jetės. Pas rikthimit nė Bazel, nė vend qė tė pushonte, nisi tė shkruajė pambarimisht, duke shfrytėzuar nė maksimum fuqinė e tij mendore. Nė vitin 1872 publikoi veprėn e tij tė parė tė famshme Lindja e tragjedisė.

Nė vitin 1879 braktisi mėsimdhėnien pėr shkak tė problemeve shėndetėsore dhe nė dekadėn nė vazhdim e kaloi kohėn nė Venecia, Torino dhe Nisė. Tre vite mė vonė, bie nė dashuri me Lou fon Salome, por kjo e fundit e refuzoi kėrkesėn e tij pėr martesė. Po nė vitin 1882 Nietzsche nis tė shkruajė kryeveprėn e tij Kėshtu foli Zarathustra( Also spracht Zarathustra ), e cila publikohet 3 vite mė vonė. Nė vitin 1888 transferohet nė Torino, ku dhe do tė pėrfundojė veprat Perėndimi i idhujve dhe Ecce Homo " Si bėhet njeriu ai qė ėshtė". Filozofia e Nietzsches(Niēe) nis me trajtimin e filozofisė dhe artit tė Greqisė Antike, nė disfavor tė klasicizmit, tė cilin e vėshtronte si njė afirmim tė vizionit tė arsyeshėm dhe pėr rrjedhimisht pėrfaqėsues tė dekadencės. Nė veēanti tragjedia greke ėshtė interpretuar si njė shprehje e impulsit jetėsor, apo siē shprehet Nietzsche e "momentit dionisiak". Nietzsches kritikoi ashpėr vlerat morale tė shoqėrisė dhe altruizmin, tė cilat nė fakt mohojnė vetė jetėn. Sipas tij njeriu duhet tė pėrjetojė edhe dhimbjen pasi "ajo ēfarė nuk tė vret, ajo tė bėn mė tė fuqishėm". Koncepti i njohur i Nietzsches " vullneti pėr fuqi" luan njė rol kryesor nė filozofinė e tij, duke u shprehur se "ėshtė esenca e ekzistencės njerėzore, sikur t'i thuash jetes po!", pra afirmimi i saj. Nietzsche mendonte se udhėheqėsit fetarė e pėrdorin besimin dhe moralin pėr tė skllaveruar njerėzimin. Sipas tij, koncepti "fuqia e vullnetit" lejon tejkalimin e njeriut jo eliminimin e tij, pra braktisjen e idhujve dekadentė dhe shpresės pėr njė jetė nė botėn e pasvdekjes dhe pranimin e jetės ashtu siē ėshtė ajo. Pra ndryshe nga keqinterpretimet e filozofisė sė tij, mbinjeriu nichean nuk ėshtė njė njeri i gjithėfuqishėm, por njė qėnie qė duhet tė zhvillohet lirshėm pėr tė tejkaluar vetveten ( "..njeriu ėshtė njė urė dhe jo njė qėllim." kjo ėshtė edhe ideja thelbėsore e Zarathustrės. Pikėrisht kėtė ide e keqpėrdori ideologjia naziste. Shkrimet e tia pėrsa i pėrket fuqisė, dobėsisė, feminizmit dhe fesė u bėnė aksioma tė nazizmit nė hartimin e doktrinės sė tyre totalitare, ndėrkohė qė vetė Nietzsche ishte kundėr anti-semitizmit dhe dėnimit me vdekje.

Nietzsches i pėrket njė nga thėniet mė tė famshme nė histori, "Zoti ka vdekur", por kuptimi nuk ėshtė aspak ai i supozuar. Nietzsche flet pėr bashkėkohėsit e tij, hipokrizia e tė cilėve le tė kuptohet se ata nė fakt jetojnė "sikur Zoti tė kishte vdekur". Sipas Nietzsche "... ka ekzistuar vetėm njė i krishterė i vėrtetė, dhe Ai vdiq nė Kryq". Me 3 janar tė vitit 1889, teksa ndodhej nė Sheshin Karlo Alberto, nė Torino, Nietzsche pėsoi krizėn e parė nervore duke shfaqur mendime delirante dhe duke u vetė-quajtur Krishti apo Dionisi, perėndia greke e dėfrimit. Sėmundja e papritur e tij ėshtė debat mė vete. Disa mendojnė se ai e trashėgoi sėmundjen nga babai i tij, dhe ka mendimi tė ndryshme se si dhe sa ndikoi kjo sėmundje nė krijimtarinė e tij filozofike. Fridrich Nietzsche(Niēe) i kaloi 2 vitet e fundit tė jetės sė tij nė errėsire mendore dhe nėn perkujdesjen e sė motrės, Elizabeta. Filozofi i madh u nda nga jeta me 25 gusht tė vitit 1900, nė Vajmar. Filozofia e Nietzsches(Niēe) ka ndikuar nė formimin dhe veprėn e disa prej figurave mė tė shquara tė shekullit tė 20-tė, pėrfshi Thomas Man, Andre Gide, Herman Hesse, Zigmund Freud, Martin Heidegger apo Emil Cioran. Fatkeqėsisht rreth viteve 20, filozofia e tij u interpretua nė mėnyrė barbare nga nazizmi gjerman dhe fashizmi italian, dhe pėr mė tepėr tė ndihmuar nga e motra e cila fallsifikoi disa nga dorėshkrimet e tia. Tragjedia e vėrtetė nicheane qėndron nė faktin se kėto interpretime tė gabuara vazhdojnė tė ekzistojnė edhe sot e kėsaj dite.











Njohuri per Boten
Filozofėt Botėrore