EGJIPTI I VJETER

Egjipti i lashte ishte njė shoqėri qė filloi rreth 3.500 para Krishtit dhe zgjati deri nė 20 pes, kur ajo u pushtua nga Perandoria Romake. Ajo u rrit pėrgjatė lumit Nil dhe ishte mė i fuqishėm nė mijėvjeēarin e dytė para Krishtit. Nė njė kohė ajo z gjatėj g nga delta e lumit Nili e gjere nė njė mal quajtur Jebel Barkal nė Sudan. Egjipti i lashte varej nė njė ekuilibėr tė burimeve natyrore dhe burimeve njerėzore, veēanėrisht tė ujit nga Nili nė mėnyrė qė egjiptianėt mund tė ketė tė korra tė mira. Ėshtė e njohur pėr krijimin e njė mėnyrė e tė shkruarit hieroglifet quajtur, duke bėrė tempuj tė mėdha dhe varre, kishin lidhje tregtare me zonat e tjera, dhe kishin nje ushtri tė fuqishme. Feja e Egjiptit u bazua nė respektin pėr krerėt e tyre dhe tė kaluarėn e tyre.

Arkeologėt, ose njerėz qė gėrmojnė nė tokė pėr tė gjetur objekte tė lashtė, kanė zbuluar se njerėzit kanė jetuar pėrgjatė Nilit pėr njė kohė shumė tė gjatė. Gjatė periudhės Paleoliti, rreth 1.8 milion vjet mė parė, Afrika e Veriut ishte shumė me nxehet dhe tharėse se sa qe ėshtė tani. Kjo beri qe njerėzit ishin tė detyruar te jetojne pranė Nilit. Egjiptasit e parė ishin njerėz nomade, gjuetar, te cilet nuk qėndrojnė pėr kohė tė gjatė nė njė vend, dhe vazhdonin pėr tė kėrkuar ushqim. Arkeologėt kanė gjetur mjetet nga kėta njerėz. Pėrmbytje krijuan fushat pjellore tė Nilit per te lejuar njerėzit qė tė fillojnė bujqėsin. Nga mijėvjeēarit tė 10 pes, njerėzit nė Egjipt kishte filluar nė rritje kokrra tė drithėrave si grurė dhe elb, dhe ata qėndruan nė njė vend, shoqėria u be me komplekse dhe pėrfshirėse(angazhuar). Ky ishte njė hap i rėndėsishėm nė historinė e civilizimit njerėzor Nė Paradynastin dhe fillim te dinastis, klima egjiptiane nuk ishte e thatė ashtu siē ėshtė sot. Pjesė tė mėdha tė Egjiptit janė mbuluar me pemė dhe toka te gjelberta e te hapura, me kope tė drerit dhe lope. Rajoni i Nilit ishte i pasur me shpend uji. Njerėzit do tė perdornin gjuetin pėr ushqim. Kjo ėshtė gjithashtu periudha gjatė sė cilės u bene shumė kafshė shtėpiake. Kjo periudhė nė historinė e egjiptian ėshtė quajtur predynastic, para se te formoheshin mbretėrite e mėdha .

Nga rreth 5.500 pes, fiset e vogla qė jetojnė nė luginėn e Nilit ishte zhvilluar nė njė seri tė kulturave. Secili kishte filluar korrat bujqėsore dhe kultivimin e kafshėve. Ata kishin llojet e tyre tė qeramikės dhe sendeve personale, tė tilla si kreher, zingjire dekorativ, dhe rruaza. Nė Egjipt e sipėrme, pjesėn veriore tė vendit, Badari ishte njė nga grupet mė tė mėdha. Ai ishte i njohur pėr qeramikė tė lartė tė cilėsisė se mire, mjetet nga guri, dhe pėrdorimi i bakrit. Ata u pasuan nga kulturat Amratian dhe Gerzian. Ata kishin pėrmirėsuar mjetet dhe ide tė tjera tė reja. Nė kohė Gerzian, njerėzit ishin duke bėrė kontakt me Palestinėn dhe bregdetit Byblos (tani Liban). Njerėzit kanė shumė ide tė ndryshme rreth kur Egjiptasit e parė erdhen dhe nga. Shkencėtarėt mendojnė se Egjiptasit erdhėn nga Afrika dhe Lindja e Mesme. Disa Arkeologėt kanė shikuar nė dhėmbėt e egjiptianėve lashtė dhe mendojnė se ata mund tė kenė ardhur nga Azia jugperėndimore. Tjerėt tė cilėt kanė shqyrtuar kafken e tyre thonė se forma e tyre ėshtė e ngjashme me ato nga Sudani veriore.

Egjipt kishte shkrim quajtur simbolik qė ėshtė gjuha e vjetėr e shkruar. Egjiptiologjistet, apo njerėzit qė studiojnė Egjiptin e lashte, shkrimin e Egjiptit te lashte quhen hieroglifet Ajo ėshtė si japoneze apo kineze sepse ajo nisi si gjuhė ideografik, ose shkrim i fotove tė fjalėve. Gjuha egjiptiane ėshtė i ndryshėm nga njė shumė e gjuhėve, sepse ajo nuk ka zanore (shkronja a, e, i, o, dhe u) . Ka 24 tingujt nė shkrim me hieroglifė. Dhe mund tė ndahet nė gjashtė periudha kohore:.

Arkaike egjiptian (para 3.000 BC), kjo gjuhė u gjet nė qeramikė

Gjuha e Vjetėr egjiptiane (3000 pes deri nė vitin 2000 pes)

Kjo gjuhė ėshtė pėrdorur gjatė Mbretėrisė sė Vjetėr dhe First Periudha e ndėrmjetme. Ajo u gjet nė piramida, apo varret egjiptiane, dhe ishte versioni i parė i gjuhės qė kishte shumės te fjaleve, e cila tregon se nuk kishte te beje me me shume objekte.

Gjuha e Mesme egjiptiane (2000 pes 1300 pes pėr tė), kjo gjuhė ėshtė quajtur Classic egjiptian, njėlloj si nė anglisht Shakespearean, dhe ajo ėshtė gjetur nė tė gjithė objektet dhe varreve nė Egjipt. Ėshtė gjuhė qė ėshtė gjetur nė njė shumė arkivole egjiptian shumė. Libra mbi shkencėn dhe shoqėrisė janė tė shkruara gjatė kėsaj kohe, dhe shumė gjėra dimė pėr fenė e kohės janė tė shkruara nė Classic egjiptian. Edhe pse banorėt nuk e perdornin kete lloje te gjuhes egjiptiase, shkrimtarėt ende pėrdornin kur ata shkruan libra.

Nė fund tė egjiptian (1300 pes nė 700 pes)

Kjo ėshtė gjuha e Mbretėrisė sė Re, e cila ishte koha mė e mirė nė historinė e Egjiptit. Nuk ishte shumė e njohurive duke u ndanė gjatė kėsaj kohe, kėshtu qė ne kemi shumė libra shumė tė vjetėr qė ishin shkruar nė fund tė egjiptian. Shumė njerėz besojnė se ky version i gjuhės ishte shumė mė pėlqen ajo qė Egjiptasit foli.

Popullor egjiptian (700 pes nė 400 AD)

Koptike egjiptian (300 AD nė 1700 AD)

Letėrsi

Story of Sinuhe;

Njė egjiptian mister vrasja e lashtė tė shkruar rreth 1800 pes.

Ipuwer Papirusi;

Njė poemė pėr rrėnojat e shoqėrisė egjiptiane - disa mendoj se ėshtė pėr histori nė Eksodi, njė libėr nė Biblėn e krishterė.

Westcar Papirusi;

Njė seri tregimesh pėr faraonit Khufu tha nga bijtė e tij.

Tulli Papirusi;

Njė ditar qė disa besojnė se ėshtė pėr qytetarėt e huaj me ulje nė Egjiptin e lashtė, por vetėm njė person e ka parė kopjen origjinale, kėshtu qė historianėt mendojnė se mund tė jenė tė rreme.

Ebers Papirusi;

Njė dokument shumė i rėndėsishėm mjekėsore, ky dokument ėshtė menduar tė jetė njė nga tekstet mė tė hershme mjekėsore gjithnjė e gjetur.

Papirusi Harris I

Papirus gjatė gjetur ndonjėherė nė Egjipt.

Story of Wenamun; Njė histori e lashtė aventura pėr njė prift i cili shkon pėr tė mbledhur dhurata nga njė mbret.

Feja ishte shumė e rėndėsishme pėr egjiptianėt e lashtė. Pėr egjiptianėt, tė gjitha kafshėt janė tė shenjtė tė Afrikės dhe u adhuruan. Pėr shkak tė kėsaj, Egjiptasit i zbuten kafshėt shumė herėt dhe u kujdesen shumė mirė. Qendėr tė ēdo qytet ishte tempull egjiptian, dhe kjo ndėrtesė ėshtė pėrdorur pėr ēdo gjė nga bashkia e qytetit nė njė universitet, pėrveē shėrbimeve tė tyre fetare. Sepse ata ishin aq fetar, Egjiptasit krijuar njė shumė tė artit tė perėndive tė tyre. Kjo tregon artin tė gjitha llojeve te ndryshme hyjnore, ose te shenjtė, duke pėrfshirė krijesat faraon, i cili ėshtė menduar tė jetė njė zot. Pasjeta ishte gjithashtu shumė e rėndėsishme pėr egjiptianėt dhe ata janė tė njohur pėr mummifying te vdekurit e tyre. Kėto mumiet janė tė rėndėsishme pėr shkencėtarėt sot sepse ato tregojn se si Egjiptasit kane jetuar ne te kaluaren. Egjipti i lashte kishte pėrparuar ne shumė njohuri mjekėsore pėr kohėn e tyre. Ata kryen kirurgji, pėr tė pėrcaktuar edhe eshtra tė thyer dhe dinin nė lidhje me ilaēet. Disa ilaēe qe egjiptianėt e lashtė kishin pėrdorur janė mjaltė dhe qumėsht tė gjirit ose qumėsht te gazelės. Jo vetėm qė ata kanė vlera medicionale, ato gjithashtu janė tė besouar se janė pėrdorur pėr tė shmangur shpirtėrat e kėqij dhe demonėt. Mėnyra mė e lehtė pėr tė parė se sa mirė ata ishin nė mjekėsi ėshtė qė tė shikojmė nė mumiet, sepse tregon se doktorėt mund te benin heqjen e organeve pa prishjen e trupit. Inxhinieria ishte njė art shumė i specializuar nė Egjipt. Inxhinierėt ishin nė gjendje tė hulumtimit, ose tė gjejnė fushė midis dy pikave, tė komplikuara e strukturave te quajtur piramidat qė ishin gati tė pėrsosura gjeometrikisht, tė krijojė ēimento, dhe rrjete tė mėdha tė ujitjes. Eshtė edhe besimi se egjiptasit e lashtė kan krijuar njė lloj tė baterisė (per ndriqim, teori). Shkenca ishte gjithashtu shumė e rėndėsishme. Disa besojnė se fillimi i metodės moderne shkencore mund tė gjenden nė Egjipt. Matematika ishte gjithashtu nė pėrdorim nė Egjipt, dhe raporti i artė ėshtė pėrdorur edhe nė ndėrtimin e piramidave. Njė tjetėr aftėsi e Egjiptasve jane ndertimet nga xhami. Arkeologėt kanė gjetur copa te shumta, kavanoza, shifrat dhe stolitė nė varret e egjipitasve. Nė vitin 2005, atje zbuluan edhe njė fabrike per krijimin e xhamit lashtė.











Njohuri per Boten
Historia Botėrore